grikiai — gri̇̀kiai dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
grikis — grìkis sm. (2) bot. rūgtinių šeimos javas, sėjamas smiltingose dirvose (Fagopyrum esculentum): Senelis išarė dirvą, išekėjo ir pasėjo grikius P.Cvir. Grìkiai gerai auga Vlk. Šiuosmet gražūs grìkiai užderėjo Mrk. Kupstais augo grikiai Brš. Aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
pjautinis — pjautìnis, ė adj. (2), pjautinỹs, ė̃ (3a) 1. BŽ406, TTŽ peiliu pjautas: Pjautinių žaizdų linijos tiesios P.Aviž. 2. lygiai apipjaustytas: Pjautinis paviršius BŽ307. 3. pjūklu išilgai pjautas: Pjautiniaĩ lotai buvo toroms Vn. Ylakių… … Dictionary of the Lithuanian Language
grikiasėjis — 1 grìkiasėjis sm. (1) žr. grikasėjis: Kap lekioja grìkiasėjis, tai reikia sėt grikiai Vrn. Grikiai reikia sėti tada, kai pakyla grikiasėjai, tai bus daug grūdų Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
grikinis — 2 grikìnis, ė adj. (2), grìkinis (1) Brž → grikas (grikis): Gausi košės grikìnės Šv. Liepė pačiai iškept grikìnių blynų LB235. Daugiausia grikìnė duona buvo Vrn. Grikìnis laukas (kur grikiai dera) Lp. Tenai grikìnis kraštas (ten auga… … Dictionary of the Lithuanian Language
pražysti — intr. K, Rtr, J.Jabl, Š, DŽ, OGLII322, NdŽ, KŽ, DūnŽ; SD1158, R, R42, MŽ, MŽ56, Sut, N, D.Pošk, S.Dauk, I, ŽŪŽ76 1. Pln, End, Žd, Trk, LTR(Brž, Užp, Ds), Ul, Ign, Krč, Pls, Arm, Kt pradėti žydėti: Žyste pražydo žiedas ir žydės J. Rugiai jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
rudokas — 1 rudokas sm. prasti grikiai: Šiemet grikiai grūdo suvis neturi, tik vien rudokas Grv … Dictionary of the Lithuanian Language
velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs … Dictionary of the Lithuanian Language
akėtinis — akėtinis, ė adj. (1) akėjamas, akėtas: Antroje rankoje sugniaužė išsitraukęs stambų akėtinį branktą LzP. Šiuosmet tik akėtiniai grikiai susibujojo Nč … Dictionary of the Lithuanian Language
atkanda — atkandà sf. (3b), ãtkanda (1) 1. atsikandimas, kąsnis: Vaikai ãtkandas duonos žemėn mėto, o iškandas riekėj palieka Ds. 2. malant atitrūkęs girnų akmenukas, žvirgždas, į kurį galima dantis atkąsti: Blynuose yra atkandų̃, nesijoti grikiai Arm.… … Dictionary of the Lithuanian Language